PROJEKTAS „ŽAIDŽIU. KURIU. DALINUOSI“

Projektas „Žaidžiu. Kuriu. Dalinuosi“


Projektas iš dalies finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

Projektas „Žaidžiu. Kuriu. Dalinuosi“

Projekto tikslas – gerinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo kokybę, taikant inovatyvius į STEAM orientuoto  ugdymo metodus. Taikant „Coding express“ komplektą, pedagogai susipažins su IT „Coding express“ įrankiais, mokysis modernias šiuolaikines technologijas taikyti ikimokyklinio ugdymo srityje. Projekte ypatingas dėmesys bus skiriamas vaikų praktinėms veikloms, kad jie patys realiai galėtų pamėginti siūlomas veiklas.

Projekto rezultatai: 5 vaikų lopšelių – darželių pedagogai patobulins STEAM metodikos taikymą. Įgytas žinias ir įgūdžius pritaikys savo kasdienėse veiklose, kad gerėtų vaikų matematinis mąstymas, gamtamokslinis pažinimas, lavėtų kūrybiškumas. Parengs ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo metodinės medžiagos rinkinius STEAM elementams ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo srityse diegti, juos išbandys. Bendradarbiaujant pedagogams bus sukurta ir nuolat atnaujinama platforma, kurioje talpinami parengti STEAM veiklų aprašai, metodinė medžiaga..

Projekto įgyvendinimas planuojamas 2019 – 2021 metais.

Projekto biudžetas 118 tūkst. eurų.

Projektas finansuojamas pagal 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ įgyvendinimo priemonę Nr. 09.2.1-ESFA-K-728 „Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklų veiklos tobulinimas“.

www.esinvesticijos.lt

Trispalvis žygis į 30-ąjį Lietuvos laisvės pavasarį pažadino mažus ir didelius, šeimas ir pavienius žygeivius.

11-osios rytą pasidabinę tautine simbolika, energingu šiaurietiškojo ėjimo žingsniu visi pasuko Kačerginės „Šaltinių taku“. Jaunųjų Vytauto Didžiojo 2-ios šaulių rinktinės Ežerėlio būrio šauliukų rankose sužibę ugnies kibirkštėlės sutvisko prie paminklinio akmens ,,Sūnums Lietuvos“. Pavasarinis vėjas, sukantis Jūrų skautijos ,,Divytis“ žygeivių Gerdos ir Rido vėjo malūnėlius, kvietė prisiminti akimirkas, kurias Laisvės vėjo vedini, kūrėme tris dešimtmečius. Visi nuščiuvo prie kryžiaus „Žuvusiems už Tėvynę“ ir 1941 metų Birželio sukilimo aukų žūties vietos. Žygeiviams išnirus iš tamsžalio pušyno, į veidus plūstelėjo šviesa, atsivėrė Pyplių piliakalnio akipločiai. Tai baltų kultūros šventovė – legendiniai Pilėnai. Jie mūsų širdyse – taurus laisvės kovų simbolis. Nuo piliakalnio viršūnės – Nemuno ir Nevėžio santaka, Raudondvario bažnyčios bokštai. 2018 metais rekonstruotas Pyplių piliakalnio kompleksas džiugino akį, kaitino širdį. Nuo trispalvėmis pražydusio kalno, lyg laisvės paukštė, suplazdėjo ir pakilo Lietuvos himno – V. Kudirkos „Tautiškos giesmės“ melodija. Kelionės nuovargį skaidrino skambios Atgimimo laikų dainos, kurios nepaseno ir širdyse ruseno visus tris dešimtmečius. Šildė įžiebtas simbolinis protėvių aukuras, kurį rūpestingai globojo lietuviškų tradicijų puoselėtojai – ansamblių ,,Ringauda“ (vad. Liuda Liaudanskaitė) ir ,,Altonė“ (vad. Jūratė Bytautė) entuziastai. Pratęsdami prie Sausio 13-ios laužų, Sąjūdžio mitingų gausme užgimusią bendrystės, vienybės dvasią, dalinomės šilta draugystės arbata. Daugelis skubėjo įamžinti žygio akimirkas, kiti patraukė į kalno papėdę, kur viliojančiai kvepėjo žygeivių košė. Ją dalyviams dovanojo ištikimi mūsų žygių rėmėjai – Teresė ir Regimantas Bindokai. Šventinį rytmetį praturtino renginio partneriai – Kauno rajono visuomenės sveikatos biuras. Profesionalūs šiaurietiškojo ėjimo treneriai – broliai Rokas ir Rapolas Žeimiai kiekvienam įžiebė po sportinės žygio energijos kibirkštėlę. Renginio organizatoriai, dėkodami rėmėjams, apgobė juos ,,Kačerginės – mažosios Lietuvos kultūros sostinės 2020“ atminimo trispalviais. Palinkėta, kad 30-asis Lietuvos laisvės pavasaris skleistųsi kiekvieno širdyje ir kasdien vestų į krašto nepriklausomybės stiprinimo aukštumas.

KAIP IŠVIJOME ŽIEMĄ IŠ KAČERGINĖS KIEMO

Užgavėnių šėlsmas sujudino miegančią Kačerginę. Šaunūs muzikantai, čigonai intrigantai, žydai komersantai pirko, mainė, derėjo, nevykusią žiemą šūksniais išlydėjo. Dangčiais ir šaukštais į tvoras baladodami, po žalias samanas išvoliodami visiems tik gero linkėjo – stiprios sveikatos, daug juoko ir „ukvatos.“ Senųjų tradicijų puoselėtojai -Užgavėnių persirengėliai šėlo, ,,veseilę kėlė“ visai nesižvalgydami į permainingą Užgavėnių dangų. Atklydėlius vieni gardžiais blynais vaišino ir į seklyčią paulioti vadino, kiti bailiai pro durų plyšiuką žiūrėjo, treti vertė kailinius į antrą pusę ir su persirengėliais drauge dainuoti ir dūkti pradėjo. Raguotieji, batuotieji, pilvotieji skelbė: „valgyk, kad pilvas plyštų, akys iš kaktos lįstų.“, „nebijok persiversti per galvą – žemei gyvybės paskolinsi“, „neįsižeisk, jei „žydas“ į ranką pabučiuos,“ „juokis ir kvatok – juokas žiemą numarina, pavasarį prikelia“. Kiemuose, miestelio įstaigose: bibliotekoje, sanatorijoje, parduotuvėje, kavinėje ir pušynuose skardžiai aidėjo: „ Žiema, žiema, bėk iš kiemo.“ Pavasaris iš tokių šūksnių net atsilošęs kvatojo nuo juoko ir šilumos sproginėjančiais pumpurais.

Tautodailininkės, meno kūrėjos Nijolės Rimkienės darbų paroda ir jos autorinė knyga ,,Karpiniai – mano pasaulis“, atkeliavę į Kačerginę – mažąją Lietuvos kultūros sostinę, atplukdė ir gaivią liaudies kūrybos versmę.

Paroda, skirta 2000 – Tautodailės metams, lankytojus nustebino tobulais erdviniais karpiniais, jų techninio atlikimo sudėtingumu ir jautriais, šiluma alsuojančiais vaizdais. Iš liaudies kūrybos gelmių atkeliavę gyvybės medžiai, nusėti paukščiais, mirgantis šerkšno ažūras, angelai susėdę ant šakelių, užbūrė lankytojus. Švara ir šviesa, sklindanti iš autorės paveikslų, prikaustė kiekvieną. Vakaro dalyviai vienbalsiai pripažino, kad į kiekvieną tautodailininkės karpinį su meile atkirptas ir įdėtas gabalėlis kūrėjos širdies. Stebėtinas karpinių smulkumas. Kūrinių atlikimo estetika byloja apie autorės profesionalią patirtį. Ją tautodailininkė nuo 1995 metų nuoširdžiai perduoda vasaros kursų, vykstančių Kelmėje, lankytojams. Nuo 2001 metų talentinga menininkė vadovavo Raseinių tautodailininkų bendrijai ir į kūrėjų šeimą telkė krašto auksarankius. Jos parodų geografija labai plati – visa Lietuva. Ir ne tik. 2016 metais Nijolė Rimkienė karpinių meno mokė lietuvių bendruomenes Romoje. Jos karpinių ažūras, vingiuojantys ritmai nuvilnijo į Estijos, Švedijos, Lenkijos parodų sales. Kačerginės parodos lankytojams skambėjo ,,Kankliukų “ melodijos. Tai veržlus – Veiverių kultūros ir laisvalaikio centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis, vadovaujamas Vilmos Pučkienės. Kolektyvas tęsia šimtametes ansamblio įkūrėjo Prano Puskunigio kankliavimo tradicijas. Vakaro dalyviai ir organizatoriai – Kačerginės daugiafunkcio centro darbuotojai šiltai padėkojo parodos autorei Nijolei Rimkienei ir šauniesiems ,,Kankliukams“ už dvasingą indėlį į Kačerginės – mažosios Lietuvos kultūros sostinės 2020 metų renginių ciklą. Ant svečių krūtinių pražydo sostinės logotipais paženklinti suvenyrai. Skaitykite toliau