KAIP IŠVIJOME ŽIEMĄ IŠ KAČERGINĖS KIEMO

Užgavėnių šėlsmas sujudino miegančią Kačerginę. Šaunūs muzikantai, čigonai intrigantai, žydai komersantai pirko, mainė, derėjo, nevykusią žiemą šūksniais išlydėjo. Dangčiais ir šaukštais į tvoras baladodami, po žalias samanas išvoliodami visiems tik gero linkėjo – stiprios sveikatos, daug juoko ir „ukvatos.“ Senųjų tradicijų puoselėtojai -Užgavėnių persirengėliai šėlo, ,,veseilę kėlė“ visai nesižvalgydami į permainingą Užgavėnių dangų. Atklydėlius vieni gardžiais blynais vaišino ir į seklyčią paulioti vadino, kiti bailiai pro durų plyšiuką žiūrėjo, treti vertė kailinius į antrą pusę ir su persirengėliais drauge dainuoti ir dūkti pradėjo. Raguotieji, batuotieji, pilvotieji skelbė: „valgyk, kad pilvas plyštų, akys iš kaktos lįstų.“, „nebijok persiversti per galvą – žemei gyvybės paskolinsi“, „neįsižeisk, jei „žydas“ į ranką pabučiuos,“ „juokis ir kvatok – juokas žiemą numarina, pavasarį prikelia“. Kiemuose, miestelio įstaigose: bibliotekoje, sanatorijoje, parduotuvėje, kavinėje ir pušynuose skardžiai aidėjo: „ Žiema, žiema, bėk iš kiemo.“ Pavasaris iš tokių šūksnių net atsilošęs kvatojo nuo juoko ir šilumos sproginėjančiais pumpurais.